krūmuotas

krūmúotas, -a adj. (1) NdŽ, krū́muotas (1) 1. krūmais apaugęs: Krū́muotos tavo pievos ir laukai J. Krū́muota šalis KI177. Gyvuliai, paleisti anksti pavasarį, pelkes išklampoja, ir jos virsta liūdnos išvaizdos krūmuotomis kupstynėmis rš. Pievos kelmuotos, krūmuotos Vaižg. 2. aptrauktas mažais debesėliais lyg krūmais: Krūmúotas dangus GK1938,104. Kad bul'bos derėtų, reikia sodint, kap dangus krūmúotas Švnč. Krūmúotas dangus, bus lietaus Mlt. | Kad tarpais yr debesys, diena yr krū́muota Lk. 3. krūmu išaugęs: Aš jau sakiau, kad krūmúotos bul'bos, tai apačių nebus – bulbieniuos išauga Ktk. 4. panašus į krūmą, išsikerojęs: Senis žvilgterėjo baltomis iš po storų krūmuotų antakių J.Paukš.